kranėti

kranėti: kranė́ti, -ė́ja (krãni), -ė́jo intr. 1. senti, karšti, baigtis: Ta merga jau baigia kranė́ti Kair. Baigiu amžių kranė́ti, greit mirsiu Mšk. 2. iš šykštumo būti prie savo turto, niekur nesitraukti saugant jį: Tai skūra – krãni prie ežero, kad kas vėžio neištrauktų! Nmn. \ kranėti; nukranėti; sukranėti

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

nukranėti — intr. pasenti, nusibaigti: Gero šuns šeiminykas nežudo, o leidžia jam pačiam nukranėti Mšk. Nukranėjęs senis – nieko iš jo nėr Žml. | refl.: Jis jau tikrai nusikranė̃s nevedęs kaip tranas Kair. kranėti; nukranėti; sukranėti … Dictionary of the Lithuanian Language
sukranėti — intr. susenti: Jau čystai nieko nebėr: senė sukranėjo, nebepaeina Žml. kranėti; nukranėti; sukranėti … Dictionary of the Lithuanian Language

Mark and share
Search through all dictionaries
Translate…
Search Internet

Share the article and excerpts